Viešasis transportas be keleivių neegzistuotų - jis tiesiog būtų nereikalingas. Norėdami išplėsti nuomonių ringą, apklausėme ne tik viešojo transporto entuziastus, bet ir keleivius. Nes mums rūpi abipusės nuomonės.
Taigi su kokiomis problemomis dažniausiai susiduria keleiviai ir ką jie galvoja, klausiame šiame trumpame pokalbyje su keleiviais iš skirtingų Lietuvos miestų.
IRMA, finansininkė
Esi ištikima ir nuolatinė viešojo transporto keleivė. Todėl įdomu sužinoti, kas tau yra viešasis transportas?
Šiuo metu man tai yra pagrindinė susisiekimo priemonė. Ja, be jokių papildomų pastangų, galiu pasiekti kelionės tikslą. Labai patogu, kad dabar internete yra visa reikalinga informacija ir galima pasirinkti sau tinkamiausią kelionės laiką bei maršrutą.
Esi viešojo transporto keleivė, tačiau kiekvienas keleivis bent kartais pastebi įvairių trūkumų, susiduria su problemomis. Kokius ryškiausius miestų viešojo transporto trūkumus gali išskirti?
Galima būtų išskirti keletą, vienas iš jų, tai – vairavimo kultūra, kartais vairuojama labai grubiai, jaučiuosi lyg tampoma, kartias netgi sunku išsilaikyti stovint transporto viduje. Tai nėra dažna, tačiau pasitaiko. Nemaža dalis troleibusų ir autobusų yra pasenę, nusidėvėję, juose nėra kondicionierių. Pasitaiko, kai transporto vairuotojai nepakankamai tiksliai laikosi eismo tvarkaraščių – pravažiuoja anksčiau numatyto laiko.
Kuo viešasis transportas naudingas visuomenei ir miesto aplinkai?
Manau, troleibusai yra viena švariausių transporto priemonių, kuria mielai naudojuosi. Autobusų parkas taip pat yra gana naujas, tas turi didelės reikšmės ir taršos mažinimui mieste. Būtų smagu, kad ateityje daugėtų besinaudojančių viešuoju transportu, tai mažintų ir automobilių spūstis gatvėse, kas yra gana opi didmiesčių problema.
Kodėl Lietuvoje miestų viešajame transporte taip sparčiai mažėja keleivių? Ir kodėl vežėjams taip sunku išsilaikyti, net kai tų keleivių netrūksta?
Labai daug privačių transporto priemonių, žmonės jų turi net ne po vieną. Galbūt jiems taip patogiau, nereikia persėsti, laukti, derinti maršrutų. Manau, kad eismo juosta, skirta tik viešajam transportui, yra labai geras sprendimas jam populiarinti, bei kelionės tikslui efektyviau pasiekti. Tokių juostų turėtų būti daugiau, kad žmonės aiškiai pajustų naudojimosi viešuoju transportu privalumus.
VYTAUTAS, vertėjas
Kadangi aktyviai domiesi miestų viešuoju transportu, svarsčiau, kas esi, ar labiau viešojo transporto keleivis, ar entuziastas. Visgi, priskirčiau prie entuziastų, tačiau pamaniau, jog kaip keleivis, galėsi atsakyti kiek kitaip, bus įdomiau skaityti. Bet noriu pabrėžti - esi keleivis entuziastas - mėgėjas, besidomintis viešojo transporto darbu ir viską reginti s keleivio akimis, o tai labai svarbu ir naudinga. Pradėkime nuo visiems to paties užduodamo klausimo - kas tau yra viešasis transportas?
Būdas nuvykti iš namų į reikiamą vietą, išvengiant vairavimo atsakomybės ir parkavimo mokesčių, nerimo dėl asmeninės transporto priemonės saugumo.
Kaip keleivis entuziastas, turėtum bent kartais pastebėti įvairių viešojo transporto trūkumų, galbūt retsykiais tenka susidurti ir su problemomis. Kokius ryškiausius miestų viešojo transporto trūkumus galėtum išskirti?
Bent keletas svarbiausių: kaina yra neadekvati suteikiamam komfortui ir greičiui - vis dar per mažas prioritetinių „A“ juostų kiekis ir ilgis sąlygoja ganėtinai lėtą viešojo transporto (VT) greitį, kas ypač akivaizdu transporto spūsčių metu. Taip pat, per didelis VT priklausymas nuo eismo tvarkaraščių, todėl dažnai transporto priemonė važiuoja dirbtinai per lėtai, o atsiradus nenumatytoms kliūtims kelyje, vėluoja neretai virš 5 min. Manau šią problemą galima išspręsti eismo tvarkaraščiuose tiesiog nurodant konkretaus maršruto darbo laiko pradžią ir pabaigą, o atvykimas į konkrečią stotelę būtų rodomas švieslentėje realiu laiku, kur jos nebūtų, užtektų pateikti informaciją apie transporto priemonių kursavimą pagal tam tikrą laiko intervalą. Viešajame transporte pastebiu ir saugumo stoką. Ne paslaptis, kad VT naudojasi ir benamiai, ir agresyviai nusiteikę jaunuoliai. Sprendimas laipinti tik pro priekines duris (Vilniaus miesto VT įsigaliojęs nuo 2010 m. liepos 15 d. – red. past.) šią problemą sumažins, tačiau tai dar labiau sulėtins važiavimo greitį.
Viena pastebimiausių problemų – nepakankamas intermodalumas (atskirų transporto rūšių tarpusavio integracija – red. past.), pvz. autobusai/troleibusai, išvykstantys iš stoties, turėtų išvykti ~2min. po to, kai į stotį atvyksta kitų maršrutų autobusai/troleibusai. Tarkime, Vilniuje prie 1, 1A, 3, 12, 13, 16, 19, 41, 42, 78 maršrutų atvykimų į stotį turėtų būti priderinti 1, 2, 5, 7, 16, 20 troleibusų maršrutų ir 26, 31, 34, 43, 53, 74 autobusų maršrutų išvykimai iš stoties. Intermodalumo trūkumas dar labiau pastebimas tarp skirtingų VT rūšių (traukinių, lėktuvų).
Kuo viešasis transportas naudingas visuomenei ir miesto aplinkai?
Pirmiausia – ekologija. Naudojantis viešuoju transportu, į aplinką išmetama mažiau CO ir CO2, skaičiuojant vienam keleiviui. Dabar ypač aktualu – daug papildomų darbo vietų vairuotojams, kontrolieriams, techniniam personalui ir administracijai. Viešasis transportas taip pat mažina transporto spūstis miesto centre ir pagrindinėse miesto arterijose. Negalintys vairuoti (neturintys tam teisės, neblaivūs asmenys, vaikai, ligoniai) turi galimybę pasiekti mieste/šalia miesto esantį kelionės tikslą. Be to, paprastai važiuoti VT yra pigiau nei asmeniniu automobiliu ar taksi.
Kodėl Lietuvoje miestų viešajame transporte taip sparčiai mažėja keleivių? Ir kodėl vežėjams taip sunku išsilaikyti, net kai tų keleivių netrūksta?
Kalbant apie visą Lietuvą, keleivių viešajame transporte mažėja dėl emigracijos ir lengvųjų automobilių gausėjimo. Jeigu su emigracijos vežėjai tiesiogiai nesusiję, tai dėl automobilių padarė dar ne viską. Manyčiau, vežėjams iš pradžių turėtų būti nerekomenduojama vežti keleivių senesnėmis nei 20 metų transporto priemonėmis, o vėliau ir draudžiama. Nemažai vežėjų turėtų labiau susirūpinti švara transporto priemonių viduje. Įstatymai turėtų numatyti vėl 5% PVM keleivių vežimo paslaugoms, ir toms įmonėms, kurios daugiau negu pusę pajamų gauna iš pervežimų (keleivių, krovinių ir pašto), metų gale grąžinti pusę jų sumokėto degalų akcizo. Asmeninių automobilių mokestis kažkiek kompensuotų valstybės biudžeto praradimus. Transporto lengvatos bilietams privalo būti drastiškai mažinamos – kai kuriems asmenims panaikinamos, kitiems paliekamos nuo 25 iki 33 procentų nuo bazinės bilieto kainos.
AUDRIUS, studentas
Viešasis transportas itin svarbus studentams. Tu nesi išimtis ir viešuoju transportu naudojiesi dažnai. Kalbinu, nes įdomi tavo, kaip keleivio ir kaip studento, nuomonė. Kas tau yra viešasis transportas?
Viešasis transportas man yra tiesiog susisiekimo priemonė. Priemonė, kuria naudojantis, nereikia sukti galvos ir mąstyti, kur priparkuoti automobilį ir kiek tai kainuos. Viešasis transportas taip pat yra puiki vieta stebėti žmones, jų elgesį.
Esi viešojo transporto keleivis, tačiau kiekvienas keleivis bent kartais pastebi įvairių trūkumų, susiduria su problemomis. Kokius ryškiausius miestų viešojo transporto trūkumus gali išskirti?
Pirmiausia išskirčiau važiavimo kainą, kuri neatitinka paslaugos kokybės – tiesiog paslauga yra per brangi. Laukiu lankstesnės mokėjimo už važiavimą sistemos, t.y. valandinių bilietų. Ir laukiu jau ilgai. Eismo tvarkaraščių retinimas taip pat nėra tai, kas suteikia patrauklumo viešajam transportui. Vakarais viešajame transporte nesaugu, o dienos metu jame nuolat yra šiukšlių. Kartais problematiški ir patys vairuotojai – blogos nuotaikos demonstravimas keleiviams nėra gerai, bet iš žiūrint žmogiškosios pozicijos, tai gal dar būtų galima pateisinti. O štai kalbėjimas mobiliuoju telefonu yra neatleistinas, nes tai tiesiogiai susiję su kelionės saugumu.
Dar viena svarbiausių problemų – miestuose dar yra labai mažai prioritetinių „A“ juostų, nors jos yra labai reikalingos, nes sutrumpintų kelionės laiką viešuoju transportu.
Kuo viešasis transportas naudingas visuomenei ir miesto aplinkai?
Pirmiausiai, atiduodant duoklę dabar sklandančioms „žaliosioms“ idėjoms, reiktų pasakyti, kad VT yra gera alternatyva pilnoms gatvėms nuosavų automobilių ir visam tam „gėriui“ kurį jie paleidžia į mūsų gyvenamą aplinką. Troleibusas ar autobusas yra ir tarsi sumažintas visuomenės modelis kuriame galima pamatyti mus kamuojančias bėdas ar džiaugsmo suteikiančius menkniekius. Juk smagu matyti kai vaikas užleidžia močiutei vietą ar vyriškis padeda mamai įkelti vežimėlį. Ir žinoma nuvilia kai pamatai piemenis spjaudančius saulėgrąžas.
Kodėl Lietuvoje miestų viešajame transporte taip sparčiai mažėja keleivių? Ir kodėl vežėjams taip sunku išsilaikyti, net kai tų keleivių netrūksta?
Pirma mintis – nuosavų automobilių prieinamumas. Juk smagiau šaltą žiemos rytą tiesiai iš šildomo garažo išriedėti savo automobiliu nei 10 minučių per pūgą klampoti iki stotelės. Taip pat vėl galima paminėti kainą. Ypač važiuojant ne vienam kaina nelabai ir skiriasi, o kartais gali būti net pigiau. Kas galėtų paneigti, kad emigracija prie to irgi neprisideda? Mažėja žmonių – tuštėja troleibusai. Reklama viešajam transportui taip pat nepamaišytų. Reikia įtikinti žmogų, kad naudotis viešuoju transportu reikia ne todėl, kad taip pigiau, bet dėl to, kad patogiau, socialiai atsakingiau ir galiausiai madingiau. Kodėl Kaune kursuojantys troleibusai negalėtų būti puikiausia reklama „žaliajam“ transportui? Juk jų net spalva tam tinkama.
Dabar taip madingas pasakymas – trūksta politinės valios – matyt irgi tiktų. Viešasis transportas atrodo politizuotas, vien ko verta „Autrolio“ streikų istorija.
Ačiū visiems už atsakymus.