Specialiu autobuso maršrutu „Katedros aikštė – Litexpo“ maždaug kas 30 min. važiuos 2 autobusai. Maršruto autobusai stos šiose stotelėse: Arkikatedra, Operos ir baleto teatras, Lukiškės, Savanorių pr., „Litexpo“. Vasario 23 dieną maršutas dirbs 13-19 val., vasario 24-25 dienomis – 11-21 val., o vasario 26 dieną – 11-16 val. Maršruto aptarnaus UAB „Vilniaus viešasis transportas“ autobusų parkas. Maršruto tvarkaraštį rasite maršrutai.lt tinklaraštyje.

Daugiau informacijos apie 13-ąją Vilniaus knygų mugę rasite 2012.vilniausknygumuge.lt

© metrolic.com

Aviakompanija „Iceland Express“ patvirtino, kad vykdys tiesioginius vasaros sezono skrydžius tarp Reikjaviko ir Vilniaus.

Nuo birželio 26 d. iki rugpjūčio 29 d. bus vykdomas vienas savaitinis skrydis trečiadieniais: atvykimas į Vilnių - 05.00 val., išvykimas iš Vilniaus - 06.00 val. Skrydžio į Reikjaviką trukmė - apie 4 val.

Islandijos aviakompanijos „Iceland Express“ reisai bus vykdomi lėktuvu „Airbus A320“, talpinančiu 180 keleivių. Per numatytą sezoną keleiviams bus pasiūlyta apie 3 600 vietų.

Aviakompanija „Iceland Express“ šią vasarą savo skrydžių geografiją išplėtė iki 17 krypčių į įvairius Europos miestus.

Nuo birželio kartą per savaitę ir iš Kauno oro uosto (KUN) į Reikjaviko oro uostą (KEF) kils Islandijos aviakompanijos „WOW air“ 168 vietų lėktuvas „Airbus A320-200“.

Tai bus penktoji Skandinavijos kryptis iš Kauno oro uosto ir ketvirtoji nauja kryptis 2012 metais.

Skrydžiai iš Kauno į Reikjaviką planuojami pirmadieniais. Pirmasis reisas iš Kauno – birželio 11 dieną. „Nauja kryptis puiki žinia tiems, kurie nori pažinti kitokią Europą. Šis maršrutas suteiks galimybę atrasti išskirtinę Islandijos salos gamtą. Reikjaviko kryptis praplės Kauno oro uosto žemėlapį iki 24 krypčių“, – sakė Kauno oro uosto komercijos vadovė Jūratė Baltrušaitytė.

„WOW air“ yra jauna, 2011 metais įkurta Islandijos aviakompanija, skraidysianti „Airbus A320“ tipo lėktuvais. Bendrovės skrydžių žemėlapis apima 12 Europos miestų, Kaunas bus trylikta kryptis. Oro transporto bendrovės pagrindinis tikslas – saugi ir maloni kelionė. „WOW air“ bilietų kaina nurodoma su visais mokesčiais, be papildomų mokesčių keleiviui leidžiama su savimi vežtis iki 20 kg bagažo.

Vasaros sezono maršrutų tvarkaraštyje taip pat numatyti skrydžiai į Palmą de Maljorką, Maltą, Kiprą, Dubliną, Londoną (Stanstedą, Getviką, Lutoną), Liverpulį, Frankfurtą Haną, Birmingemą, Briuselį, Bristolį, Oslą, Tamperę, Edinburgą, Alikantę, Rodą, Kosą, Stokholmą, Lydsą Bradfordą ir Maskvą. Š

iuo metu iš Kauno oro uosto tiesiogiai galima pasiekti 24 Europos oro uostus. 2011 m. Kauno oro uosto keleivių srautas viršijo 872 tūkstančius. Išsiplėtus oro uosto siūlomai skrydžių geografijai, padidėjo ir aktyvaus veikimo zona – oro uosto paslaugomis naudojasi Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Kaliningrado srities ir šiaurinės Lenkijos dalies gyventojai.

© Evaldo Sidikerskio, maršrutai.lt tinklaraščio nuotr.

Susitikimo metu buvo išsakyti autobusų ir troleibusų vairuotojų nusiskundimai dėl pavojingai miesto gatvėmis manevruojančių mikroautobusų vairuotojų, kurie dažnai sukelia avarines situacijas.

Susitikimo dalyviai pabrėžė, kad kur kas atsargesni turėtų būti ir patys pėstieji, kurie dažnai į pėsčiųjų perėjas žengia neįvertinę, jog autobusui staigiai sustoti yra sudėtinga. Policijos pareigūnai atkreipė bendrovių vadovų dėmesį į tai, kad troleibusų vairuotojai dažnai naudojasi mobiliojo ryšio telefonu be laisvųjų rankų įrangos.

Buvo aptartos bendros prevencinės priemonės, skirtos keleivių saugumui. Nuspręsta, kad nuo kitos savaitės pradžios Kauno miesto autobusuose ir troleibusuose keleiviai išgirs policijos parengtus informacinius pranešimus apie atšvaitų svarbą. Bendrovių, vežančių keleivius, vadovai sutiko bendradarbiauti su policija bei pakvietė pareigūnus į susitikimus su vairuotojais. Šių susitikimų metu bus aptariamos eismo saugumo mieste problemos.

© blog.travelpod.com nuotr.

„Lux Express Group“ skelbia uždirbusi daugiau nei 514 tūkst. eurų (1,7 mln. litų) pelno. Lyginant su 2010-ųjų metų rezultatais, pelnas išaugo 46 proc., t.y. daugiau nei pusę milijono litų (162 tūkst. eurų).

Pelningiausiai iš visų Grupės įmonių dirbo „AS Lux Express Estonia“, kurios pelnas, lyginant su 2010-aisiais metais, išaugo daugiau nei  43 tūkst. eurų (padidėjo 12 proc.). „Lux Express Lithuania UAB“ ir Rusijos rinkoje veikiančios „ZAO Eurolines/Lux Express Group“ veiklos rezultatai taip pat buvo teigiami. Vienintelė „SIA Lux Express Latvia“ per 12 mėnesių laikotarpį dirbo nuostolingai.

„2011-ieji metai „Lux Express Group“ buvo sėkmingi. Gerokai išaugo, pajamos, keleivių skaičius ir pelnas. Išplėtėme savo veiklą Lenkijoje ir Sankt Peterburge, o taip pat pradėjome vykdyti svarbius verslo projektus, apie kuriuos netrukus pranešime. Džiaugiamės, kad 2011-ieji metai buvo kur kas sėkmingesni nei tikėjomės. Metų pradžioje keleiviams pasiūlėme naują maršrutą Ryga – Tartu – Sankt Peterburgas, kuris pagal apyvartą užėmė antrą vietą tarp visų Grupės organizuojamų maršrutų. Po kelerių įtemptų veiklos metų Lietuvos rinkoje, pagaliau dirbome pelningai. Tai yra labai svarbu.“ – sakė Hannes Saarpuu, „Lux Express Group“ valdybos pirmininkas.

Per 2011-uosius metus „Lux Express“ paslaugomis pasinaudojo daugiau nei 575 tūkst. keleivių. Lyginant su 2010-aisiais metais, keleivių skaičius išaugo maždaug 29 proc.
Patys populiariausi maršrutai 2011-aisiais metais buvo Talinas – Sankt Peterburgas ir Ryga – Sankt Peterburgas. Lyginant su 2010-aisiais metais, keleivių skaičius šiais maršrutais išaugo atitinkamai – 28 proc. ir apie 70 proc. 

2011-aisiais metais „Lux Express Group“ investavo daugiau nei 2 mln. eurų į naujų autobusų įsigijimą. Didžiausia pinigų suma, t.y. 1,7 mln. eurų, buvo išleista 7 –iems „Simple Express“ autobusams.

Kalbėdamas apie investicijas Hannes Saarpuu teigia: „2011-aisiais metais didžiausios investicijos buvo skirtos plečiant „Simple Express“ paslaugų koncepciją, taip pat kūrėme veiklos strategiją naujoms rinkoms. Per praėjusius metus įsigijome septynis „Simple Express“ autobusus, skirtus Rusijos, Lietuvos ir Latvijos rinkoms.“

„Lux Express Group“ yra tarptautinių transporto įmonių tinklas, veikiantis Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos rinkose. „Lux Express Group“ teikia komfortiškas, aukštos kokybės keleivių pervežimo paslaugas, naudodamasi „Lux Express“ ženklu, ir ekonominės klasės keleivių pervežimo paslaugas, naudodamasi „Simple Express“ ženklu.

© aviatraveler.ru nuotr.

Skrydžiai bus vykdomi du kartus per savaitę – trečiadieniais ir sekmadieniais.

Iš Vilniaus oro uosto šią vasarą bus galima tiesiogiai skristi į keturis oro uostus Norvegijoje – Oslo Gardermoen ir Stanjeford, Bergeno ir Stavangerio.

„Wizz Air“ šiuo metu vykdo skrydžius iš Vilniaus 8 kryptimis – į Londoną, Korką, Dortmundą, Milaną, Romą, Barseloną, Donkasterį ir Eindhoveną. Gegužės mėnesį aviakompanija taip pat ketina atidaryti skrydžius į Paryžių, Liverpulio, Oslą ir Bergeną. Po šios plėtros iš Vilniaus su „Wizz Air“ bus galima pasiekti 13 Europos miestų.

Nauju reisu autobusas važiuos tik sekmadieniais. Iš Nemenčinės bus išvykstama 11:20 val., iš Gėlos – 11:30 val.

© way2lithuania.com nuotr.

2012 m. sausį aptarnauta 129,3 tūkst. keleivių, net 66,08 proc. viršytas 2011 m. sausio mėnesio rezultatas. Iki šiol geriausias sausio rezultatas buvo pasiektas 2008 m., kai keleivių skaičius buvo 128,5 tūkst., 2009 m. – 93,2 tūkst., 2010 m. – 88,9 tūkst., 2011 m. – 77,8 tūkst.

„Metų pradžia – įkvepianti. Tikėkimės, kad nestabili ekonominė situacija Europoje nesutrukdys ambicingiems Vilniaus oro uosto augimo planams ir šiemet mes galėsime pasidžiaugti dar didesniu krypčių, bei naujų oro uoste darbą pradėsiančių aviakompanijų skaičiumi”, – TVOU veiklos rezultatus komentuoja susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Beveik dvigubai išaugo keleivių skaičius Maskvos kryptimi. Jau 4 metus į Maskvos Vnukovo oro uostą skraido „Utair Aviation“, nuo 2011 m. gruodžio 1 d. į Domodedovo oro uostą skrydžius pradėjo aviakompanija „Transaero Airlines“, o šių metų kovo pabaigoje, po 8 metų pertraukos, kompanija „Aeroflot” kasdieniais skrydžiais sujungs Vilnių su Maskvos Šeremetjevo oro uostu.

Praeitais metais išplėtotas tiesioginis susisiekimas su Italija šių metų sausį atnešė ypač gerus rezultatus: net 5,5 karto padidėjo keleivių skaičius į Romą, 3 kartus – į Milaną, palyginti su 2011 m. sausiu. Į Romą ir Milaną skraido dvi žemų kaštų skrydžių bendrovės „Wizz Air” ir „Ryanair”.

Populiariausios išliko taip vadinamos verslo kryptys iš Vilniaus oro uosto į Helsinkį, Kijevą, Varšuvą ir Vieną – visos jos stabiliai išlaikė 10 ir daugiau proc. augimo tempą, o itin geras rezultatas buvo pasiektas Frankfurto kryptimi: keleivių skaičius beveik padvigubėjo.

2011 m. Vilniaus oro uostas aptarnavo 1,713 mln. keleivių t.y. 24,7 proc. daugiau nei 2010 m. Skrydžių skaičius augo 6,1 proc, o krovinių srautas – 9,2 proc.

© Vitalij Kitov, Marsrutai.lt tinklaraščio nuotr.

Populiariausios keleivių stotelės per 2012 m. sausio mėnesį buvo:
1) Bibliotekos (33 353 keleivių). Kryptis, iš šiaurinės į pietinę miesto pusę;
2) Atgimimo (32 099 keleivių). Kryptis, iš šiaurinės į pietinę miesto pusę;
3) Turgaus (21 294 keleivių). Kryptis, iš šiaurinės į pietinę miesto pusę;
4) Smiltelės (21 260 keleivių). Kryptis, iš pietinės į šiaurinę miesto pusę;
5) Sveikatos Priežiūros Centro (19 725 keleivių). Kryptis, iš pietinės į šiaurinę miesto pusę;
6) Žardės (19 423 keleivių). Kryptis, iš pietinės į šiaurinę miesto pusę;
7) Vėtrungės (17 126 keleivių). Kryptis, iš šiaurinės į pietinę miesto pusę;
8) Kauno (16 165 keleivių). Kryptis, iš šiaurinės į pietinę miesto pusę;
9) Eglės (14 953 keleivių). Kryptis, iš pietinės į šiaurinę miesto pusę;
10) Baltijos (14 670 keleivių). Kryptis, iš pietinės į šiaurinę miesto pusę;
11) Kauno (14 267 keleivių). Kryptis, iš pietinės į šiaurinę miesto pusę;
12) Vyturio (14 253 keleivių). Kryptis, iš pietinės į šiaurinę miesto pusę;
13) Juodkrantės (14 138 keleivių). Kryptis, iš vakarinės įrytinę miesto pusę (Taikos pr. link);
14) Sausio 15-osios (13 751 keleivių). Kryptis, iš pietinės į šiaurinę miesto pusę;
15) Universiteto (13 483 keleivių). Kryptis, iš šiaurinės įpietinę miesto pusę;
16) I.Simonaitytės (13 838 keleivių). Kryptis, iš šiaurinės į pietinę miesto pusę;
17) Bibliotekos (12 774 keleivių). Kryptis, iš pietinės į šiaurinę miesto pusę;
18) Vėtrungės (12 448 keleivių). Kryptis, iš pietinės į šiaurinę miesto pusę;
19) Miesto Ligoninės (12 047 keleivių). Kryptis, iš šiaurinės į pietinę miesto pusę;
20) Baltijos (11 973 keleivių). Kryptis, iš šiaurinės į pietinę miesto pusę;
21) Bandužių (11 222 keleivių). Kryptis, iš pietinės į šiaurinę miesto pusę;
22) Pempininkų (10 890). Kryptis, iš pietinės į šiaurinę miesto pusę;
23) Sausio 15-osios (10 610 keleivių). Kryptis, iš šiaurinės į pietinę miesto pusę;
24) Atgimimo (10 033 keleivių). Kryptis, iš pietinės į šiaurinę miesto pusę;
25) Sveikatos Priežiūros Centro (9 948 keleivių). Kryptis, iš šiaurinės į pietinę miesto pusę;
26) Eglės (9 606 keleivių). Kryptis, iš šiaurinės į pietinę miesto pusę;
27) Šilo (9 533 keleivių). Kryptis, iš pietinės į šiaurinę miesto pusę;
28) Budelkiemio (9 291 keleivių). Kryptis, iš pietinės į šiaurinę miesto pusę;
29) Mogiliovo (8 603 keleivių). Kryptis, iš pietinės į šiaurinę miesto pusę;
30) Turgaus (8 190 keleivių). Kryptis, iš pietinės į šiaurinę miesto pusę.

Viso keleivių per 2012 m. sausio mėnesį – 702 591. Šie skaičiai rodo ne absoliutų įlipusių keleivių kiekį, o proporcijas, nes dalis keleivių dar naudojasi popieriniais bilietais. Todėl suprantama, kad bendras keleivių skaičius stotelėse yra proporcingai didesnis.

© itc.ua nuotr.

„Olandų teigimu, Phileas autobusai kursuoja elektroninių baterijų pagalba, kurios be įkrovimo gali nuvažiuoti apie 50 km, o pakraunama paskutinėse maršruto stotelėse per 5-7 minutes. Dėl to šios naujos kartos viešojo transporto priemonės yra ekologiškos, visiškai neteršiančios aplinkos. Nors ir primena tramvajų, tačiau po miestą gali keliauti be bėgių”, - teigė „Vilniaus viešojo transporto direktorius“ Gintaras Nakutis.

Pasak Nyderlandų kompanijos atstovų, šios naujos kartos priemonės infrastruktūros tinklo įrengimas yra 50% pigesnis negu tramvajų ir ateityje pakeis dabartinį visuomeninį transportą.

Phileas korpusas yra pagamintas ne iš geležies, o iš modernių, gaisrui atsparių, patvarių medžiagų, kurių dėka ši viešojo transporto rūšis yra gerokai lengvesnė negu autobusai ar troleibusai.

Phileas yra naujos kartos viešojo transporto rūšis, primenanti tramvajų, tačiau reikalaujanti gerokai mažesnių išteklių infrastruktūros darbams. „Advanced Public Transport Systems“ vykdo viešojo transporto atnaujinimo projektus Nyderlanduose, Prancūzijoje, Turkijoje. Olandijoje šiuo metu jau kursuoja 12 Phileas transporto priemonių, viso tinklo renovaciją planuojama pabaigti 2020 metais. Phileas taip pat buvo pristatyti Vokietijoje, Švedijoje ir Danijoje.

Phileas didžiausiame Turkijos mieste Stambule (video)>>

© Eidvilo Vaitiekaus, Marsrutai.lt tinklaraščio nuotr.

Šiuo dokumentu pažymima, kad Vilniaus miesto savivaldybė, bendradarbiaudama su AB „Lietuvos geležinkeliai“, siekia įgyvendinti Vilniaus geležinkelio stoties peronų perdengimo ir stoties prieigų sutvarkymo projektą.

Projekto tikslas – Vilniuje užtikrinti geresnį susisiekimą tarp Naujamiesčio ir Naujininkų rajonų ir paskatinti geresnę Naujininkų seniūnijos integraciją. Įgyvendinus projektą, bus kompleksiškai sutvarkytas Vilniaus geležinkelio stoties rajonas, išsispręs automobilių stovėjimo ir Vilniaus geležinkelio stoties aptarnavimo viešuoju transportu klausimai.

Šiuo metu sudaryta projekto įgyvendinimo darbo grupė, kuriai vadovauja J. Pinskus. Pradėta rengti galimybių studija, kuri bus pagrindu teritorijos dokumentams rengti.