Vieno seniausių Europoje Aleksoto funikulieriaus kapitalinis remontas artėja prie pabaigos, praneša šį keltuvą eksploatuojanti Kauno troleibusų bendrovė „Autrolis“.
 |
© „Autrolio“ nuotr.
|
„Funikulieriaus kelio darbai bus baigti laiku ir kauniečiai jau rudenį galės naudotis visiškai atnaujintu funikulieriumi“, – sakė AB „Autrolis“ generalinis direktorius Mindaugas Legas.
Kol kas neaišku, kada tiksliai kauniečiai galės keltis į Aleksoto kalną, nes kapitalinio remonto darbai vyksta kruopščiai prižiūrint Kultūros vertybių apsaugos departamento (KVAD) ekspertams.
„Nenorime skubėti, nes Aleksoto funikulierius turi būti atnaujintas kaip įmanoma autentiškiau“, – tikino AB „Autrolis“ vadovas M.Legas.
Jis pabrėžė, kad paveldo specialistai rado ne vieną tarpukario funikulieriui nebūdingą detalią, todėl jas tenka keisti autentiškomis.
Vienas iš dviejų mieste veikiančių funikulierių kapitališkai nebuvo remontuojamas daugiau nei 70 metų. Ant Aleksoto kalno gyvenantiems kauniečiams keltuvas tarnavo ir kaip susisiekimo priemonė su Kauno senamiesčiu, todėl būtent saugumo sumetimais funikulieriumi buvo nuspręsta atnaujinti.
Kapitalinio remonto konkursą laimėjo UAB „Autokausta“. Už 1,26 mln. litų įmonė atnaujina kelio betoninį pagrindą, įrengia bėgius, naują drenažo sistemą ir atlieka kitus darbus. Prieš tai UAB „Komprojektas“ specialistai atliko geodezinius tyrimus. Vėliau, prižiūrint paveldosaugininkams, buvo parengtas techninis projektas,.
 |
| © „Autrolio“ nuotr. |
Objekte nuolat pluša apie 20-30 darbininkų. Su jais dažnai bendrauja aleksotiškiai, laikas nuo laiko vis dėkodami darbininkams už kruopštų darbą. Pastebėta, kad nuo klimato poveikio per kelis dešimtmečius ant kelio betoninio pagrindo vietomis buvo atsivėrusios iki 60-70 centimetrų gylio ertmės.
Iš naujo klojant 130 metrų ilgio betoninį pagrindą sudėtingiausia buvo išlaikyti nuolydžio paklaidą, kuri nuo viršutinės funikulieriaus aikštelės iki apatinio paviljono neturi viršyti 2-3 milimetrų. Vienas UAB „Autokausta“ vadovų Arūnas Bulovas teigė, kad šiam darbui atlikti buvo naudojamos šiuolaikinės technologijos.
„Lietaus nuotekų surinkimo sistema irgi buvo visiškai suirusi, todėl ją iš esmės pertvarkėme“, – pasakojo UAB „Autokausta“ generalinio direktoriaus pavaduotojas A.Bulovas.
Pagal tyrinėjimų rezultatus buvo parengtas techninis projektas, kuriam pritarė KVAD ekspertai. Būtent pagal šį projektą yra atliekami visi kapitalinio remonto darbai.
 |
| © „Autrolio“ nuotr. |
„Derinimas šiek tiek užtrunka, bet atsižvelgiant į objekto statusą, taip pat jo svarbą Kaunui, kruoštumas niekam nepakenks“, – neabejojo A.Bulovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad net ir po 70 metų sueižėjusiame betone buvusi armatūra iki šių dienų neprarado savo tvirtų savybių. „Tai tik parodo, kokios kokybiškos medžiagos buvo naudojamos įrengiant funikulierių, jei metalas vis dar toks pat tvirtas, kaip ir prieš kelis dešimtmečius“, – sakė A.Bulovas.
1934-1935 m. keltuvo statyba kainavo 200 tūkst. litų. Ekspertai atkreipia dėmesį ir į neįtikėtinai gerai išsilaikiusią vagonėlių kėlimo elektros įrangą, kurią tarpukariu sumontavo Berlyno kompanija „AEG“, o pagamino Šveicarijos bendrovė „Theodor Bell & Cie. AG Kriens“.
Nuo Aleksoto kalno atsiveria kvapą gniaužianti panorama į Nemuno ir Neries santaką, Aleksoto tiltą, Kauno senamiesčio ir naujamiesčio bažnyčias. Aleksoto funikulierius kartu su Žaliakalnio funikulieriumi yra pripažinti kultūros paminklais.