Sostinės savivalda naiviai galvoja, kad sunaikinusi mikroautobusus ji padarys viešąjį transportą patrauklesnį. Tačiau troleibusai ir autobusai nebus patrauklūs tol, kol bus priversti strigti individualaus transporto kuriamose spūstyse.
 |
| © Vitalij Kitov, entuziastai.marsrutai.lt nuotr. |
Savivaldybė sugalvojo, kaip pritraukti pinigų į biudžetą. Reikia uždrausti „mikriukus“! Bent jau miesto centre. Kai kurie „žalieji“ netgi sako: gerai. Esą bus mažiau taršos, mažiau avarijų.
Atsižvelgiant į Panevėžio patirtį, kur savivaldybė atėmė iš miestiečių galimybę keliauti maršrutiniais taksi, apie 40 proc. buvusių jų keleivių vis vien nepersėdo į tradicinį viešąjį transportą. Jie ėmė keliauti individualiu transportu. Jeigu Vilniuje Kalvarijų ir Pylimo gatvėse vietoj kiekvieno (!) siūlomo naikinti autobuso atsiras po 6-7 automobilius, spūsčių ir taršos problema tik paūmės. Kažin, ar to nori „žalieji“. Nebus laimingi ir kiti miestiečiai, iš kurių bus atimtas patogus ir greitas susisiekimo būdas. Daug kam jis priimtinesnis ir saugumo požiūriu, ypač tamsiu paros metu.
Tačiau valdžia galės džiaugtis atėmusi dalį „pyrago“ iš smulkiojo verslo, kuris kuria darbo vietas ir tenkina 5 proc. keleivių poreikius. Kas iš to, kad spūsčių problema taip ir lieka neišspręsta?
Galbūt, jeigu savivaldybės tarnautojai ir politikai dažniau patys pakeliautų viešuoju transportu, jiems taptų kiek aiškiau, kaip iš tikrųjų padaryti jį konkurencingesnį. Jie mažiau kurtų fantastinių vizijų apie Graikijos salų prijungimą prie Vilniaus, apie tramvajus, „horizontalius liftus“ bei kitus būdus parūpinti miestui milijardines skolas, o imtųsi reformų tuoj pat. Pvz.: pasiektų, kad viešasis transportas laikytųsi grafiko ir neapgaudinėtų keleivių, per anksti pravažiuodamas stotelę (juk vairuotojai labai kruopščiai laikosi taisyklių, jeigu tik jas akcentuoja vadovybė - pvz., neleisti gabenti dviračių, neišleisti keleivių nederamose vietose ir t.t.).
Tačiau vien koreguojant esamą padėtį problemos iš esmės neišspręsi. Čia tikrai reikia radikalesnių pokyčių. Vienintelis būdas - pakeisti vilniečių keliavimo įpročius ir užtikrinant visišką viešojo transporto pirmenybę gatvėse.
Tai daroma paprastai. Visose sostinės transporto magistralėse – Antakalnio, Žirmūnų, Kalvarijų, Narbuto, Ozo, Kareivių, Kosciuškos gatvėse, Laisvės prospekte ir daug kur kitur turi būti sukurtos viešajam transportui ir taksi skirtos eismo juostos. Pagrindiniai spūsčių kaltininkai – individualių transporto priemonių vairuotojai – turi suvokti, kad jie neturi teisės pretenduoti į vienodas eismo sąlygas su tais miestiečiais, kurie pasirenka daug ekologiškesnį būdą keliauti, kai viena transporto priemone, kad ir didesne, vyksta iš karto daug, o ne vienas žmogus. Šiuo atveju netgi tas pats „mikriukas“, piko metu vežantis keliolika ar daugiau keleivių – tai ekologiškumo viršūnė, lyginant su šalia išsirikiavusiais šimtais po vieną išdidų vairuotoją gabenančiais“ lengvaisiais automobiliais.
 |
| © Vitalij Kitov, entuziastai.marsrutai.lt nuotr. |
„A + taksi“ juostomis lekiantis visuomeninis transportas turi tapti akivaizdžia iliustracija šalia kamščiuose pykstantiems „transporto individualistams“, kad siekiant efektyvaus kasdienio susisiekimo „namai – darbas – namai“ šiuolaikiniame mieste vienintelis būdas yra kooperacija. Be abejo, žmonėms, pripratusiems kas mėnesį šimtus litų išmesti į Vilniaus orą sudegusio kuro teršalų pavidalu, iš pradžių bus pikta, kad vietoj buvusių dviejų eismo juostų jiems leis užkimšti tik vieną. Tačiau vėliau tokių užsispyrėlių neliks daug, nes sveikas protas pakuždės nusipirkti mėnesinį miesto transporto bilietą. Automobilis liktų užmiesčio kelionėms, kelionėms vėlyvu paros metu ar ypatingiems atvejams – žodžiu, ne piko valandoms, kai spūsčių problema ne tokia opi.
Štai tada troleibusai ir autobusai, o ir „mikriukai“, gautų nepalyginamai daugiau pajamų – užtektų ir verslui, ir miesto biudžetui. Be abejo, su sąlyga, kad bus tuoj pat imtasi priemonių praplėsti ir atnaujinti viešojo transporto parką, kad jis sutalpintų visus norinčius keliauti drauge, o tvarkaraščiai neverstų žmonių laukti stotelėje ilgiau nei keletą minučių.
Ar išdrįs sostinės savivalda štai tokiai, tikrai reformai? Vargu ar išdrįs, nes šiuo metu renkamasi pataikauti individualistiniams posovietinės visuomenės instinktams. Bet juk ir viešojo transporto keleivių – tikrai nemažai, jų daugėtų ir visi kartu išloštų, išvadavę miestą iš spūsčių paralyžiaus. Skubesniems atvejams reikia palikti galimybę viešojo transporto juosta riedėti ir taksi automobiliams – jeigu dėl tam tikrų aplinkybių keleivis tikrai skuba ar turi didesnį bagažą, kartais galės ir susimokėti, bet užtat tikrai spės. Taigi atsiranda didesnė pasirinkimo ir manevro galimybė, kurią šiuo metu atima įprotis visiems visada ir visur važiuoti su savo mėgstama mašina, vargti dėl parkavimo, mokėti baudas ar kyšius kelių policijai, kas keletą mėnesių sumokėti duoklę autoservisui ir kas savaitę – degalinei.
Įkalbinėjimais ir moralizavimais apie klimato kaitą ar kooperacijos naudą žmonių įpročių nepakeisi – bent jau per trumpą laiką. Jeigu miesto valdžia tikrai nori spręsti problemą, reikia tiesiog imti ir vieną kartą padaryti, kad visi pamatytų – viešuoju transportu keliauti ir pigiau, ir greičiau, ir patogiau. Paskui tikrai pasakys „ačiū“, kad gyvena jau ne Maskvos/Karaliaučiaus, bet Skandinavijos stiliaus mieste.