Sniegas, kurio daugelis iš mūsų taip laukia per žiemos šventes, šiais metais ne tik papuošė Kalėdas, bet ir pridarė daugybę rūpesčių keliaujantiems.
 |
| © southlaketahoe.com nuotr. |
Europos oro uostuose užstrigo Kalėdoms namo grįžti susiruošę ar tiesiog pakeliauti nusprendę žmonės, o įprasta kelionė į darbą virto kantrybės išbandymu nesibaigiančiose transporto spūstyse... Psichologai tokiais atvejais ragina neprarasti savitvardos ir nepasiduoti bejėgiškumo jausmui, o Europos Komisija – neužmiršti savo, kaip keleivių, teisių.
Šiauliečiai Pranevičiai Kalėdas šiais metais sutiko vieni – gausų šeimos susibūrimą teko atšaukti, kadangi dvi jų dukros su šeimomis nespėjo grįžti iš Londono. Iškritęs sniegas paralyžiavo ne tik Europos oro uostų darbus, bet ir automobilių, autobusų, net traukinių eismą. Todėl dauguma šventėms planavusių grįžti žmonių kitus lėktuvo bilietus gavo tik po Naujųjų metų...
Vežėjų darbu yra pasipiktinę ne tik tūkstančiai keliones atidėti turėjusių žmonių – tuo susirūpino ir už transportą atsakingas Europos Komisijos Pirmininko pavaduotojas Siim Kallas. Anot jo, nors visų pirma reikia rūpintis keleivių saugumu, tokie trikdžiai ateityje neturėtų pasikartoti, o Europos valstybės turėtų atidžiau planuoti nenumatytus atvejus ir efektyviau su jais tvarkytis. Vakarų oro uostai galėtų pasimokyti iš Šiaurės Europos šalių, kadangi jos yra labiau pratusios prie žiemos sąlygų ir problemas sprendžia geriau. Pavyzdžiui, Kopenhagos oro uoste, kol kiti oro uostai buvo paralyžiuoti, ir toliau kilo bei leidosi lėktuvai.
Sniegas vežėjų neatleidžia nuo atsakomybės
Europos Komisija taip pat primena keleiviams, kad net jeigu lėktuvas nepakilo ne dėl vežėjų, o dėl oro sąlygų kaltės, keleiviams vis viena turi būti užtikrintos jų teisės. Jei skrydis atšauktas, keleivis turi teisę į kompensaciją nuo 125 iki 600 eurų, atsižvelgiant į skrydžio atstumą ir laiką, užgaištą iki maršruto pakeitimo. Papildomai oro transporto įmonė privalo keleiviui pasiūlyti per septynias dienas susigrąžinti visus pinigus už bilietą, vykti į galutinę paskirties vietą kitu maršrutu panašiomis sąlygomis, jei reikia, pasiūlyti pagalbą – telefono skambutį, gaiviuosius gėrimus, maitinimą, apgyvendinimą, transportą iki apgyvendinimo vietos.
Jei skrydis atidedamas tik kelioms valandoms, transporto įmonė vis vien keleiviu turi pasirūpinti – parūpinti gaiviuosius gėrimus, maitinimą, apgyvendinimą, transportą iki apgyvendinimo vietos. Jei skrydis atidedamas daugiau nei 5 valandoms, ir keleivis nusprendžia nebetęsti savo kelionės, jis turi teisę susigrąžinti pinigus už bilietą ir būti nuskraidintas į tą vietą, iš kurios pradėjo savo kelionę. O jeigu į vietą keleivis atvyksta pavėlavęs tris ar daugiau valandų, jis gali gauti tokio pat dydžio kompensaciją, kokia yra išmokama anuliavus reisą, nebent oro transporto įmonė gali įrodyti, jog vėlavimo priežastis yra ypatingos aplinkybės.
Įkalinti nuosavame automobilyje...
 |
© musback.blogspot.com nuotr.
|
Kai atidedamas skrydis, bent turime ką kaltinti, galime reikalauti kompensacijos, o štai keliaujant nuosavu automobiliu belieka kaltinti blogas eismo sąlygas ir kitus vairuotojus.
Kalėdų savaitę kai kurie žmonės, nesulaukę savo skrydžio, nusprendė kelionės atstumą įveikti automobiliu ir užstrigo begaliniuose transporto kamščiuose Europoje. Iš tiesų netgi dairytis po Europą nereikia – kasdienė kelionė į darbą daug kam tapo košmaru. Ypač pailgėjo didžiųjų miestų gyventojų kelionė.
Dar rudenį atliktas eismo sąlygų Europos miestuose tyrimas parodė, kad daugiausiai kamščių susidaro Briuselyje ir jis pateko į pirmąją sąrašo vietą. Vilnius sąraše – 51.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyriaus vedėjas Algirdas Šešelgis sakė, kad skyrius visas pastangas skiria transporto kamščių Vilniuje mažinimui, ypač dabar, kai eismą paralyžiuoja ir iškritęs sniegas. Anot jo, pagrindinė Vilniaus problema yra per didelis automobilių srautas ir miesto infrastruktūra, susiformavusi dar tuo metu, kai apie automobilius niekas negalvojo ar jų buvo vos keletas. 2007 metų statistika, skelbia, kad Vilniaus mieste buvo 308107 lengvųjų automobilių, 3277 motociklų, 2383 autobusų. A. Šešelgio teigimu, dabar šis skaičius bus dar apie 10 proc. didesnis. O gyventojų Vilniaus mieste šių metų sausio pirmąją buvo 560170. Taigi kiekvienam vilniečiui tenka beveik po automobilį.
Kamštyje jaučiamės panašiai, kaip netekę artimo žmogaus
Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologė Vita Čioraitienė, paklausta, kokias emocijas žmogus išgyvena užstrigęs oro uoste ar transporto spūstyje, sakė, kad išgyvename bejėgiškumo jausmą – tokį, koks mus užklumpa netekus artimojo žmogaus ar kitoje situacijoje, kurios negalime pakeisti. „Dėl savo bejėgiškumo žmogus išgyvena stresą, ima kurti blogus scenarijus – kad štai dabar jis pavėluos, bus nubaustas, apkaltintas, praras jo laukiančių žmonių pasitikėjimą, nespės nudirbti suplanuotų darbų ir panašiai“, – sakė psichologė. Labiausiai spūstyse kenčia iš prigimties nerimastingi žmonės – jie stengiasi bent kažkaip situaciją keisti – mėgina važiuoti prieš eismą, šaligatviais, arba, mažų mažiausiai – spausti garso signalą ir garsiai plūstis.
Psichologės patarimas tokiose situacijose būtų priešingas mūsų įprastam elgesiui. „Reikėtų priimti situaciją tokią, kokia yra, nekaltinti savęs. Pravartu atsipalaiduoti, jei jaudinatės, kad jūsų laukiantys žmonės supyks – informuokite juos apie susiklosčiusias aplinkybes, o laiką, kurį leidžiate spūstyje, išnaudokite maksimaliai maloniai – pasiklausykite muzikos, pasidairykite aplinkui – gal krintantis sniegas, net ir pridaręs tiek bėdų, vis dėlto yra gražus?“, – siūlė V. Čioraitienė.
 |