Visai neseniai viešojo transporto entuziastai publikacijoje „Kauno e. bilieto projektas juda pirmyn" rašė apie tai, kad Kaune jau nuo rugpjūčio vidurio naujausias 3 ir 7 dienų e. bilieto rūšis reikės aktyvuoti kortelę prilietus prie komposterio. Rašėte mums, teiravotės, kuo naudingas e. bilietas ir kodėl naudinga ši naujovė. Bandysime Jums atsakyti...
 |
| Aisttiiss © entuziastai.marsrutai.lt nuotr. |
„Džiugu, kad nors kažkiek judama į priekį su e. bilietu. Vis dėl to manau, kad visas šis projektas vykdomas per lėtai. Jau nė nepamenu, prieš kiek metų Kauno viešajame transporte įrengti tie elektroniniai komposteriai, ir tik dabar jie pradės atlikti savo tiesioginę funkciją (aišku Vilniuje tai turbūt trunka dar ilgiau)," - rašo skaitytojas.
Jis atkleidžia nesuprantąs, kodėl būtent įvestos 3 ir 7 dienų bilieto rūšis ir klausia, ar nebūtų buvę logiškiau įvesti vienos dienos rūšį ar bent jau dabar pasiūlyti ja naudotis? O kaip su vienos valandos bilietu?
„Kaip suprantu ateityje nebeliks popierinių bilietėlių. Kaip tokiu būdu trumpam į Kauną atvykęs žmogus mokės už transportą? Pirks tą e. bilietą už nežinia kiek litų ir tada dar jį pasipildys? Ar išliks galimybė pirkti vienkartinį bilietą pas vairuotoją?," - toliau domisi skaitytojas.
Viešojo transporto entuziastai, atsako:
Iš tiesų, smagu, kad Lietuva gavo finansavimą iš Europos Sąjungos lėšų įdiegti keleivių informavimo ir e. bilieto projektą. Tai svarbus žingsnis, siekiant pagerinti keleivių informavimą, padidinti informacijos sklaidą bei pagerinti susisiekimo galimybes. Mat e. bilietas jau netolimoje ateityje suteiks galimybę keleiviams keliauti iki reikiamos vietos perlipant iš vieno maršruto transporto į kitą nepatiriant papildomų išlaidų.
Tenka pripažinti, e. bilieto projekto vykdymas visuose projekte dalyvaujančiuose miestuose (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje) užtruko per ilgai. Turbūt keleiviai tai pastebėjo pirmiausiai. Antai tuo besirūpinantys žino, dėl ko taip yra. Vieni bando aiškinti, kad problemos kyla dėl technologinių kliūčių, kiti kaltina užtrukusius konkursus, dargi nepamiršta paminėti ir projekto vykdytojų, nuolat nespėjančių atlikti darbų.
E. bilieto sistema trijuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – baigta diegti dar praėjusių metų birželį. Tačiau sistemos teikiamomis paslaugomis miestiečiai naudotis dar negali. Labiausiai stringa Vilnius. Sostinėje neveikia viešojo transporto atvykimo laiką turinčios skelbti švieslentės, o vienkartinio e. bilieto naudojimas tampa tolstančia svajone. Galimybė ta pačia e. bilieto kortele naudotis visuose trijuose miestuose labiau primena fantaziją nei artimą realybę.
Kalbėta, kad projektui skirti 14 mln. litų iš ES struktūrinių fondų galėjo būti panaudoti netinkamai. Projektą administruojanti Centrinė projektų valdymo agentūrai kilo klausimas, kodėl e. bilietas veikia ne taip, kaip turėtų. Į ką investuoti milijonai?
Europos kovos su sukčiavimu tarnyba domėjosi projekto pradžia: rinko dokumentus, juos nagrinėjo.
Įtariama, kad pareigūnai iš Briuselio susidomėjo viešojo pirkimo procedūra, mat nors e. bilietas yra Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos projektas, Kaunas rangovams skelbė atskirą viešojo pirkimo konkursą.
Minėti pareigūnai lankėsi visuose projekte dalyvaujančiuose miestuose, tačiau griežtos kritikos, susijusios su dokumentų pildymu, neturėjo.
Kai e. bilieto sistema veiks visu pajėgumu, e. bilieto kortelė taps pagrindiniu įrankiu, kuriuo naudojantis tikimasi išspręsti daugelį su viešuoju transportu susijusių problemų. Sistema padėtų išsiaiškinti tikslų keleivių, parduodamų bilietų skaičių, maršrutus, kuriais miestiečiai dažniausiai juda, stoteles, kuriose persėdama ir pan. Ši informacija esą padėtų užtikrinti viešojo transporto efektyvumą ir pagerinti paslaugos kokybę, priartintų ją prie miestiečių lūkesčių.
Prognozuoti, kada sistema pradės funkcionuoti, po daugybės fiasko jau nedrįstama.
Tuo metu žiniasklaidoje skelbta, kad Kaunas vienkartinius e. bilietus į apyvartą ketina išleisti šią vasarą. Vilnius ir Klaipėda atsiliks.
Tačiau net ir atsiradus vienkartinių bilietų sistemai, gyventojai negalės vienu bilietu naudotis visuose trijuose miestuose. Mat Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje galioja tik ta pati e. kortelė, tačiau skiriasi važiavimo bilietų kainos, jiems taikomos nuolaidos. Vadinasi, įsigijęs e. bilieto kortelę keleivis kiekviename mieste ją privalės papildyti tik to miesto vienkartiniais bilietais.
Kalbant apie bilietų rūšis, pradžiai Kauno miesto valdžia nusprendė įvesti tik 3 ir 7 dienų bilieto rūšis - kad keleiviai priprastų, o ir sistema iškart „neužlūžtų" nuo visų rūšių iškart. Taigi dabar visiškai aktyvuojamos šios rūšys ir bus bandomas sistemos veikimas su jomis. Jei viskas bus gerai, netrukus atsiras ir kitos e. bilieto rūšys.
Taip, vienkartinių popierinių bilietų visuose trijuose e. bilieto projekte dalyvaujančiuose miestuose neliks - bus galimybė įsigyti vienkartinį popierinį bilietą tik iš vairuotojo. O kiti galės naudotis vienkartinio bilieto rūšimi, kuri bus integruota į e. bilietą.
Nereikėtų išskirti vien Kauno, apskritai visoje Lietuvoje dauguma projektų vykdoma labai lėtai. Tiek dėl galybės konkursų, jų dalyvių skundimų, tiek dėl kitų ne visai aiškių priežasčių.
Parengė Julius Majauskas,
Viešojo transporto entuziastai!